trūsuoti

trūsúoti, -úoja, -ãvo KII198, K, LsB258, KŽ; Q80, MŽ, N žr. trūsauti: 1. Lex41, CII407, R170, MŽ225, KBII198, K, ArchXVI369, BŽ567, Šn Šneideris pagavo namie apie pietus trūsúot Sch231. Tada ji turinti … teip trūsúoti, būk alaus norėtų daryti Sch197. Ką tu čia trūsúoji sušilęs! Gž. Didi ir maži su sniegu trūsavo LC1883,6. Susiėję procavojatės ir trūsuojat RBJoz1,13. | refl. N, KŽ: Pamatėva mudu … didį prikrautą vežimą važiuojant, ant kurio žmonės lyg trūsavosi BsV70(Rg). 2. R, KŽ, Vd Ak, kaip jie trūsuoja, kad tikt mažumėlį šio svieto apturėtų brš. Bet Marta labai trūsavo Jam (Jėzui) pašlūžyt RBLuk10,40. \ trūsuoti; patrūsuoti